{"id":2218,"date":"2025-02-13T01:14:23","date_gmt":"2025-02-13T01:14:23","guid":{"rendered":"https:\/\/patogusgyvenimas.lt\/index.php\/2025\/02\/13\/kursiu-nerijai-sukanka-25-eri-unesco-pasaulio-paveldo-sarase\/"},"modified":"2025-02-13T01:14:23","modified_gmt":"2025-02-13T01:14:23","slug":"kursiu-nerijai-sukanka-25-eri-unesco-pasaulio-paveldo-sarase","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/patogusgyvenimas.lt\/index.php\/2025\/02\/13\/kursiu-nerijai-sukanka-25-eri-unesco-pasaulio-paveldo-sarase\/","title":{"rendered":"Kur\u0161i\u0173 nerijai sukanka 25-eri UNESCO Pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161e"},"content":{"rendered":"<p> <br \/>\n<\/p>\n<p><\/p>\n<p>2025 m. minima ypatinga sukaktis \u2013 prie\u0161 25-erius metus Kur\u0161i\u0173 nerija buvo \u012ftraukta \u012f UNESCO Pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161\u0105 kaip kult\u016brinio kra\u0161tovaizd\u017eio vertyb\u0117. Tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio keliautoj\u0173, meninink\u0173, mokslinink\u0173 pamilta vietov\u0117. Kur\u0161i\u0173 nerijoje, susijungus gamtos stichijoms ir \u017emogaus valiai, buvo sukurtas ir tebekuriamas unikalus kra\u0161tovaizdis.<\/p>\n<p><img decoding=\"async\" class=\"aligncenter\" src=\"https:\/\/am.lrv.lt\/public\/canonical\/1739339057\/15084\/RGB(Melynas)_Logo_Kursiu_nerija_25.jpg\" alt=\"RGB(Melynas)_Logo_Kursiu_nerija_25.jpg\" \/><\/p>\n<p>Beveik \u0161imt\u0105 kilometr\u0173 dviej\u0173 valstybi\u0173 teritorijoje besidriekianti nerija &#8211; \u012f UNESCO Pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161\u0105 \u012fra\u0161yta 2000 m. Auk\u0161\u010diausias \u012fmanomas tarptautinis \u012fvertinimas Kur\u0161i\u0173 nerijai suteiktas remiantis svarbiu kriterijumi: \u201eKur\u0161i\u0173 nerija yra i\u0161skirtinis sm\u0117lio kop\u0173 kra\u0161tovaizd\u017eio, kurio i\u0161likimui nuolatin\u012f pavoj\u0173 kelia gamtos stichijos (v\u0117jas, potvyniai ir atosl\u016bgiai), pavyzdys. Po pragai\u0161tingo \u017emogaus \u012fsiki\u0161imo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta did\u017eiuli\u0173 XIX a. prad\u0117t\u0173 ir iki m\u016bs\u0173 dien\u0173 tebesit\u0119sian\u010di\u0173 apsaugos ir sutvirtinimo darb\u0173 d\u0117ka.\u201c Jis \u012fprasmina permaining\u0105 \u0161ios vietov\u0117s likim\u0105, kuriam ypating\u0105 \u012ftak\u0105 iki \u0161i\u0173 dien\u0173 daro gamtos ir \u017emogaus balansas.<\/p>\n<p>\u012etraukiant Kur\u0161i\u0173 nerij\u0105 \u012f Pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161\u0105 buvo atliktas nemenkas darbas: parengti pirmieji (1997 m.) preliminar\u016bs pasi\u016blymai, vyko diskusijos, sek\u0117 tarptautini\u0173 ekspert\u0173 vertinimas&#8230; Ekspert\u0173 i\u0161vada buvo tokia, kad Kur\u0161i\u0173 nerija gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fra\u0161yta kaip kult\u016brinio kra\u0161tovaizd\u017eio vietov\u0117, atskleid\u017eiant gamtos ir \u017emogaus veiklos santyk\u012f.<\/p>\n<p>Pasak Valstybin\u0117s saugom\u0173 teritorij\u0173 tarnybos direktor\u0117s dr. Agn\u0117s Jasinavi\u010di\u016bt\u0117s, kiekviena valstyb\u0117 siekia vertingiausi\u0173 \u0161alies teritorij\u0173 pripa\u017einimo pasauliniu mastu. Lietuvoje niekas neabejojo, kad Kur\u0161i\u0173 nerija verta tapti Pasaulio paveldo dalimi. Ir tai ne tik did\u017eiul\u0117 garb\u0117, bet ir atsakomyb\u0117. \u010cia \u012fkurtas\u00a0Kur\u0161i\u0173 nerijos nacionalinis parkas, \u010dia siekiama i\u0161saugoti i\u0161skirtines Kur\u0161i\u0173 nerijos vertybes ateities kartoms.<\/p>\n<p>Kur\u0161i\u0173 nerijoje \u2013 i\u0161skirtinis kra\u0161tovaizdis, sukurtas v\u0117jo, sm\u0117lio, vandens ir \u017emogaus. Rai\u0161kios panoramos su pamario gyvenviet\u0117mis, mi\u0161k\u0173 ir sm\u0117lio kop\u0173 siluetas nuo Kur\u0161i\u0173 mari\u0173. Pastangas i\u0161gyventi tarp j\u016bros v\u0117j\u0173 liudija \u017emogaus sukurtas paj\u016brio apsauginis kopag\u016bbris, per nerij\u0105 besidriekiantis jos stuburas &#8211; Didysis kopag\u016bbris, sodinti mi\u0161kai ir kalnapu\u0161ynai. Kur\u0161i\u0173 nerijoje i\u0161lik\u0119s ir nat\u016bralus gamtos paveldas \u2013 tai pustomos kopos, sengir\u0117s fragmentai, reta sm\u0117lyn\u0173 augalija ir gyv\u016bnija, pamario ragai, pusiasaliai, milijonus praskrendan\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 skai\u010diuojantis migracijos kelias.<\/p>\n<p>Kult\u016brinio kra\u0161tovaizd\u017eio autenti\u0161kum\u0105 sustiprina priverst\u0173 pasitraukti kur\u0161inink\u0173 archeologinis, architekt\u016brinis, j\u016brinis ir etnokult\u016brinis paveldas. Jis atspindi vietov\u0117s istorin\u012f charakter\u012f, \u017evej\u0173 gyvensen\u0105 ir santyk\u012f su vandenimis bei gamta. Ypating\u0105 p\u0117dsak\u0105 Kur\u0161i\u0173 nerijos identitetui paliko \u012fvairiais istoriniais laikotarpiais j\u0105 atrad\u0119 menininkai, mokslininkai, buriuotojai, sklandytojai ir keliautojai.<\/p>\n<p>25-me\u010dio progai bus skirtas i\u0161tisus metus truksiantis rengini\u0173 ciklas, kur\u012f organizuos Kur\u0161i\u0173 nerijos nacionalinio parko direkcija. Jos vadov\u0117s Linos Dik\u0161ait\u0117s nuomone, UNESCO saugom\u0173 vertybi\u0173 pamatas yra pla\u010dioji bendruomen\u0117, tad \u0161i\u0105 sukakt\u012f kvie\u010diama skirti jai, neprisiri\u0161ant prie vienos datos ar vieno renginio. Kur\u0161i\u0173 nerijos nacionalinio parko direkcija organizuos \u012fvairaus \u017eanro veiklas &#8211; nuo kino ir tapybos patir\u010di\u0173 iki gamtos saugojimo ir \u0161varinimo akcij\u0173. Prie j\u0173 prisijungti kvies visus Kur\u0161i\u0173 nerijos gyventojus ir gausiai atvykstan\u010dius lankytojus.<\/p>\n<p>\u0160ias metais \u017eadama paklaid\u017eioti Kur\u0161i\u0173 nerijos archyvin\u0117se istorijose, parengti interaktyvi\u0105 istorij\u0105 apie paj\u016brio nerij\u0105 tarptautin\u0117ms platformoms, pristatyti nauj\u0105j\u012f Kur\u0161i\u0173 nerijos nacionalinio parko lankytoj\u0173 centr\u0105 tarptautin\u0117je UNESCO parodoje Venecijoje, organizuoti pasaulio paveldo tematikos edukacijas ir ekskursijas \u0161eimoms, su profesionaliais menininkais nutapyti Kur\u0161i\u0173 nerijos peiza\u017eus, diskutuoti konferencijose ir susitikimuose apie Kur\u0161i\u0173 nerijos ateit\u012f. Met\u0173 pabaigoje kai kurie 25-osios sukakties renginiai persikels ir \u012f sostin\u0119.<\/p>\n<p>Daugiau apie UNESCO saugomas Kur\u0161i\u0173 nerijos vertes skaitykite \u010dia:\u00a0www.nerija.lrv.lt\/lt\/veiklos-sritys\/unesco\/<\/p>\n<hr \/>\n<p><img decoding=\"async\" class=\"aligncenter\" src=\"https:\/\/am.lrv.lt\/public\/canonical\/1739339105\/15085\/UNESCO%2025%20metai%20+%20logo.jpg\" alt=\"UNESCO 25 metai + logo.jpg\" \/><\/p>\n<p>25-me\u010dio sukakties vizualui parinktas \u017eymaus istorin\u0117s Nidos dailinink\u0173 kolonijos menininko Carlo Knaufo paveikslas \u201eKopos peiza\u017eas \u0161alia Nidos\u201c.\u00a0 Jo reprodukcij\u0105 25-me\u010dio sukakties reprezentavimui padovanojo 2025 m. Martyno Liudviko R\u0117zos vardo kult\u016bros ir meno premijos laureatai meno kolekcionieriai Aleksandras Popovas ir Jelena Kosinova.<\/p>\n<p><span style=\"font-size: 10pt\"><em>\u2022 Valstybin\u0117s saugom\u0173 teritorij\u0173 tarnybos informacija<\/em><\/span><\/p>\n<p>\u2022 Publikacija dalinasi Lietuvos region\u0173 naujien\u0173 portalas \u201eMiesto naujienos\u201c. Naujien\u0105 paskelb\u0117 \u201eLR Aplinkos ministerija\u201c. Daugiau sau ir savo miestui aktuali\u0173 naujien\u0173 rasite portale www.miestonaujienos.lt.<\/p>\n<p><br \/>\n<br \/><a href=\"https:\/\/miestonaujienos.lt\/kursiu-nerijai-sukanka-25-eri-unesco-pasaulio-paveldo-sarase\/\">Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>2025 m. minima ypatinga sukaktis \u2013 prie\u0161 25-erius metus Kur\u0161i\u0173 nerija buvo \u012ftraukta \u012f UNESCO Pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161\u0105 kaip kult\u016brinio kra\u0161tovaizd\u017eio vertyb\u0117. Tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio keliautoj\u0173, meninink\u0173, mokslinink\u0173 pamilta vietov\u0117. Kur\u0161i\u0173 nerijoje, susijungus gamtos stichijoms ir \u017emogaus valiai, buvo sukurtas ir tebekuriamas unikalus kra\u0161tovaizdis. Beveik \u0161imt\u0105 kilometr\u0173 dviej\u0173 valstybi\u0173 teritorijoje besidriekianti [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":2219,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[951],"tags":[3294,3291,3292,2103,3296,1665,3293,3295],"class_list":["post-2218","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-turizmas-ir-keliones","tag-25eri","tag-kursiu","tag-nerijai","tag-pasaulio","tag-paveldo","tag-sarase","tag-sukanka","tag-unesco"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/patogusgyvenimas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2218","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/patogusgyvenimas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/patogusgyvenimas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/patogusgyvenimas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/patogusgyvenimas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2218"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/patogusgyvenimas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2218\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/patogusgyvenimas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2219"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/patogusgyvenimas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2218"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/patogusgyvenimas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2218"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/patogusgyvenimas.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2218"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}