\n<\/p>\n
Kai kauniet\u0117 Vesta Misi\u016bnait\u0117 eina gatve, ji jau pripratusi, kad j\u0105 nulydi aplinkini\u0173 \u017evilgsniai, ta\u010diau labiausiai skaudina jiems i\u0161kart kylanti mintis, kad ji \u2013 neblaivi. Ji vis dar mokosi \u012f tai nekreipti d\u0117mesio, nes d\u0117l to kalta liga, su kuria ji gyvena jau beveik 14 met\u0173 \u2013 i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117.<\/strong><\/p>\n Vest\u0105 ne vienas j\u0105 pa\u017e\u012fstantis vadina \u012fkv\u0117pimo \u0161altiniu \u2013 nors pati pripa\u017e\u012fsta, kad i\u0161girdus diagnoz\u0119 buvo\u00a0sunki\u0173 moment\u0173, ji neleid\u017eia susiklos\u010diusioms aplinkyb\u0117ms jos palau\u017eti, prie\u0161ingai \u2013 visada randa i\u0161eitis ten, kur kitiems atrodyt\u0173, kad j\u0173 n\u0117ra.<\/p>\n Kitiems atrodydavo neblaivi<\/strong><\/p>\n Ta\u010diau sugr\u012f\u017ekime kone 14 met\u0173 atgal, \u012f t\u0105 laik\u0105, kai ji \u0117m\u0117 pasteb\u0117ti pirmuosius ligos simptomus. Tuomet, dar studentavimo laikais, pasirei\u0161k\u0119 po\u017eymiai k\u0117l\u0117 nerim\u0105, bet nebuvo n\u0117 menkiausios u\u017euominos, d\u0117l ko jie atsiranda.<\/p>\n \u201eAtsimenu, universitete buvo k\u0117d\u0117s su atlo\u0161ais pasid\u0117ti rankoms \u2013 u\u017eeidavo rank\u0173 dreb\u0117jimas, labiau de\u0161in\u0117s, ir nieko negal\u0117davau padaryti. Pasikeit\u0117 ir eisena, eidavau baisiai, kaip neblaivi.<\/p>\n Tekdavo pa\u0117jus sustoti, kiek pab\u016bti ir atsigavus eiti toliau, v\u0117l u\u017e\u0117jus silpnumui ar \u201eu\u017emetus\u201c \u012f \u0161on\u0105, v\u0117l sustodavau \u2013 ilgesnius atstumus keliaudavau taip\u201c, \u2013 pasakoja Vesta.<\/p>\n Pasikeitusi\u0105 eisen\u0105 ir kitus simptomus \u0117m\u0117 pasteb\u0117ti ir jos draugas, skatin\u0119s kreiptis \u012f medikus ir ai\u0161kintis, kod\u0117l tai vyksta.<\/p>\n Apsilankym\u0173 pas medikus buvo \u012fvairi\u0173 \u2013 vieni j\u0173 paliko kart\u0117l\u012f iki \u0161i\u0173 dien\u0173, po kit\u0173 vos tramd\u0117 a\u0161aras, ta\u010diau galiausiai nu\u0161vito \u0161viesa tunelio gale:<\/p>\n \u201ePirm\u0105 kart\u0105 nu\u0117jus pas gydytoj\u0105 pasak\u0117, kad tu nei\u0161sigalvok, tau nieko n\u0117ra, bet a\u0161 vis tiek ie\u0161kojau prie\u017easties. Pra\u0161iau, kad mane si\u0173st\u0173 pasidaryti magnetinio rezonanso tomografij\u0105, pra\u0161iau ir kit\u0173 tyrim\u0173, o man at\u0161ov\u0117: \u201eKaip a\u0161 atrodysiu, kaip kvail\u0117, siuntin\u0117dama toki\u0173 dalyk\u0173?\u201c<\/p>\n Laimei, pavyko patekti pas gydytoj\u0105 Kauno klinikose, kuris ap\u017ei\u016br\u0117j\u0119s nustat\u0117 lig\u0105.\u201c<\/p>\n Supratusi, kuo serga, nesulaik\u0117 a\u0161ar\u0173<\/strong><\/p>\n Vos i\u0161girdusi \u017eod\u017eius \u201ei\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117\u201c Vesta per daug stipriai nesureagavo, sako, nebuvo ko bijoti, nes n\u0117 ne\u017einojo, kas tai per liga. Ta\u010diau baim\u0117 ir a\u0161aros pasivijo v\u0117liau, kai su\u017einojo, kas jos laukia.<\/p>\n \u201eBuvo sunku. Atrod\u0117, juk esu dar jauno am\u017eiaus, visas gyvenimas prie\u0161aky, o dabar turiu u\u017esidaryti su\u017einojusi, kad turiu toki\u0105 lig\u0105.<\/p>\n Prad\u017eioje buvo daug a\u0161ar\u0173, galvojau: k\u0105 tokio padariau, kad man tokia liga, k\u0105 kiti apie mane pagalvos? Palaipsniui susitaikiau, kad kitaip nebus ir esu tokia, kokia esu, nors buvo ir labai tamsi\u0173 etap\u0173, buvau depresijoje\u201c, \u2013 atvirauja V. Misi\u016bnait\u0117.<\/p>\n Metams b\u0117gant liga progresavo: \u0117m\u0117 trikti kalba, kartais nor\u0117dama k\u0105 nors pasakyti pamir\u0161davo\u00a0mint\u012f, suprast\u0117jo pusiausvyra, pasikeit\u0117 eisena, vis daugiau nerimo \u0117m\u0117\u00a0kelti ir prast\u0117janti rega.<\/p>\n Per \u0161\u012f laik\u0105 teko i\u0161mokti papra\u0161yti pagalbos, nes ji pati negali kelti sunki\u0173 daikt\u0173, u\u017esisegti sag\u0173. Tenka taikytis ir su u\u017eeinan\u010diais intensyviais skausmais, kuri\u0173 nepadeda numal\u0161inti net vaistai.<\/p>\n Dabar pristabdyti lig\u0105 padeda paskirti vaistai, kuriuos teko keisti net triskart: nuo pirm\u0173j\u0173 b\u0117r\u0117 ir juos teko leistis pa\u010diai kas dvi dienas, antrieji nedav\u0117 siekiamo efekto, o tais, kurie paskirti \u0161iuo metu, ji d\u017eiaugiasi \u2013 juos reikia leistis tik kas pus\u0119 met\u0173 ir nuo j\u0173 nepasirei\u0161kia \u0161alutiniai poveikiai.<\/p>\n Labiausiai skaudina \u017emoni\u0173 po\u017ei\u016bris<\/strong><\/p>\n Vis tik pasakodama apie t\u0105 kart\u0105 per pusmet\u012f, kai tenka vykti \u012f ligonin\u0119 susileisti vaistus, moteris nesl\u0117pdama atvirauja \u2013 nors tai daryta jau nesuskai\u010diuojam\u0105 kiek\u012f kart\u0173, kaskart vis dar bijo. Ir vis tik ne tai yra sunkiausia sergant, sako Vesta:<\/p>\n \u201e\u017dmoni\u0173 po\u017ei\u016bris yra sunkiausia dalis. Pavyzd\u017eiui, dabar, kai \u0117m\u0117 prast\u0117ti kalba, b\u016bna, kad ir jaunesni vaikai pasako, kad pa\u017ei\u016br\u0117kit, per daug i\u0161g\u0117r\u0117. Ir k\u0105 a\u0161 jiems atsakysiu tokia kalba? Man tepasakys: \u201eI\u0161siblaivyk\u201c.<\/p>\n Daugiausiai tr\u016bksta supratimo. Per 14 met\u0173 tik vienas \u017emogus man\u0119s paklaus\u0117, ar man viskas gerai \u2013 visi kiti i\u0161kart nusprend\u0117, kad a\u0161 neblaivi.\u201c<\/p>\n Ji pasakoja, kad nemaloni\u0173 situacij\u0173 pasitaiko visur \u2013 ir gatv\u0117je, ir net bandant i\u0161sikviesti greit\u0105j\u0105 pagalb\u0105. Kart\u0105 ji sako lipusi ant k\u0117d\u0117s pad\u0117ti ka\u017ek\u0105 \u012f spint\u0105, bet paslydusi skaud\u017eiai nukrito.<\/p>\n \u201eI\u0161girdus mano bals\u0105 man pasak\u0117: \u201eTu nekritai, tau taip nuo girtumo\u201c. I\u0161 kalbos lengva pagalvoti, kad esu i\u0161g\u0117rusi, bet a\u0161 juk \u017einau, kad a\u0161 n\u0117 nevartoju alkoholio. Ir kaip man \u012frodyti, kad kritau ne d\u0117l girtumo? Juk nepasakysiu, kad atva\u017eiuokit pas mane \u012f namus ir pasi\u017ei\u016br\u0117kit.<\/p>\n Kaip sakau, girtas \u017emogus i\u0161siblaivys ir kit\u0105 dien\u0105 jam viskas bus gerai, bet sergantis atsikels ir niekas nebus pasikeit\u0119, jam kit\u0105 ryt\u0105 nebus viskas gerai.<\/p>\n Skaudina, kai \u017emon\u0117s laidosi replikomis, kad tu vienoks ar kitoks. Juk ne pats pasirinkai lig\u0105, liga neklausiau nei kiek tau met\u0173, nei kas tu\u201c, \u2013 mintimis dalijosi Vesta.<\/p>\n Dalindamasi istorija siun\u010dia svarbi\u0105 \u017eini\u0105<\/strong><\/p>\n Kalbai pasisukus apie tai, kaip didinti supratim\u0105 apie i\u0161s\u0117tin\u0119 skleroz\u0119 ir asmenis, i\u0161girdusius \u0161i\u0105 diagnoz\u0119, pa\u0161nekov\u0117 sako, kad visada papras\u010diausias bendra\u017emogi\u0161kas \u017eingsnis b\u016bt\u0173 pasiteirauti paties \u017emogaus, ar jam viskas gerai.<\/p>\n Pasak jos, praverst\u0173 ir pa\u010di\u0173 sergan\u010di\u0173j\u0173 aktyvumas dalijantis savo istorijomis ir patirtimis: \u201eJeigu daugiau \u017emoni\u0173 \u0161nek\u0117t\u0173, daugiau \u017emoni\u0173 \u017einot\u0173. Jeigu vienas pasako, kad a\u0161 sergu, papasakoja apie savo lig\u0105, galb\u016bt nelabai kas ir sureaguoja, informacija nepasiekia t\u0173, kuriuos tur\u0117t\u0173.\u201c<\/p>\n Vesta pasakoja pati prad\u0117jusi savo istorija, kuri\u0105 ilg\u0105 laik\u0105 nutyl\u0117jo, dalintis tam, kad didint\u0173 informuotum\u0105 apie \u0161i\u0105 lig\u0105 ir jos siun\u010diama \u017einia pasiekt\u0173 kuo daugiau \u017emoni\u0173. Ta\u010diau ji turi ir dar vien\u0105 u\u017eduot\u012f \u2013 palaikyti kitus, i\u0161girdusius i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s diagnoz\u0119.<\/p>\n \u201eNoriu visiems pasakyti \u2013 tai n\u0117ra nuosprendis, rei\u0161kiantis, kad turi u\u017esidaryti ir gyventi atskirtas. Kiekvienas \u017emogus turi plan\u0173 ir liga netur\u0117t\u0173 tapti prie\u017eastimi visk\u0105 mesti, nes susirgai ir esi niekam nereikalingas.<\/p>\n A\u0161, nors ir sergu, noriu eiti tolyn, daryti tai, kas patinka, ka\u017eko pasiekti ir man\u0119s liga nesustabd\u0117. Suprantu, kad tokiam \u017emogui sunkiau rasti motyvacijos ir j\u0117g\u0173, bet man pad\u0117jo vaizdo \u012fra\u0161ai internete, psichologin\u0117s knygos, nes nor\u0117jau t\u0119sti gyvenim\u0105 ir j\u012f gyventi\u201c, \u2013 \u012fkvepian\u010diai kalb\u0117jo V. Misi\u016bnait\u0117.<\/p>\n D\u0117l ligos ji pakeit\u0117 profesij\u0105, nors dirbti fizinio darbo negali, darbuotis kompiuteriu jai sekasi kuo puikiausiai. Vesta nusijuokia, kad dirbdama nuotoliu gali dirbti ir gul\u0117dama lovoje, ko fizinio aktyvumo reikalaujan\u010diame darbe padaryti negal\u0117t\u0173, bet tai tik dar kart\u0105 \u012frodo, kad pasakymas \u201en\u0117ra pad\u0117ties be i\u0161eities\u201c \u2013 visi\u0161ka tiesa.<\/p>\n Daugiau skaitykite \u010dia.<\/p>\n<\/p><\/div>\n